Ar kino pramonei reikalingas daugiau įvairovės ir įtraukties?

Kinematografinė pramonė yra ilgaamžiška ir turtinga kultūros sritis, kuri turi daugybę patirčių, kultūrinių vertę ir pramogų. Kinematografiniame teatre yra galimybė pabėgti nuo kasdienybės, išmokti naujų dalykų ir patirti naujas emocijas. Taigi, verta paklausti, ar kino pramonei reikalinga daugiau įvairovės ir įtraukties?

Pirmiausia, yra daugybė žmonių, kuriems reikalinga didesnė įvairovė kino pramonėje. Tai gali būti žmonės su negalia, žmonės iš skirtingos rasės, amžiaus grupės ir t.t. Daugeliu atvejų kino pramonė atspindi tik trumpąją Europos kultūrą arba labiausiai populiarų kiną. Tačiau papildoma įvairovė ir įtrauktis galėtų padėti daugeliui žmonių atsirasti kino pramonėje, tiek prisidėjantysj prie filmų, tiek dirbantys kinematografinėje pramonėje. Tai suteiktų naujų kompetencijų ir patirties pramonei bei turintiems mažiau prieigos, o tuo pačiu padidintų įtampą dalijantis kultūros vertę.

Antra, daugelyje šalių yra vis daugiau moterų, kurios žengia žingsnius į kinematografijos ir filmų sritį, tačiau vis dar nėra vyrų ir moterų lygybės. Nors yra pavyzdžių režisiuotojų ir aktorių, tačiau iki šiol jie yra daugiau išimtis nei taisyklė. Didelė įvairovė ir įtrauktis padėtų jie galėtų gauti didesnę prieigos ir parodomumą, o tai neabejotinai padėtų sumažinti lyties nelygybę filmų pramoneje.

Tarp galimų kliūčių įvairovės ir įtraukties skatinimui yra mažas finansavimas ir apribojimai dėl kalbos ir kultūrinio atotrūkio. Nors yra daugybė režisierių ir aktorių, kurie padarė didelius žingsnius skatinant įvairovę ir įtraukties, vis dar reikia daug daugiau finansinių išteklių, kad jie galėtų savo darbą paversti aukščiausio lygio. Taip pat kultūrinio atotrūkio iššūkis gali sukelti sunkumų atliekant tam tikrų kultūrų piliečių vaidmenis arba kuriant filmus naujomis kalbomis.

Galiausiai, reikia pažymėti, kad įvairovė ir įtraukties trūkumas negali tik tiesiogiai paveikti kinematografijos pramonei ir joje dirbančių asmenų. Taip pat susiję su žiūrovų išsiplečiančiomis poreikėmis ir neišnaudotų rinkų. Dideli Kino studijų filmų pasirinkimas dažnai atspindi tik trumpąją Europos kultūros arba labiausiai populiarų kiną, o tai gali turėti įtakos žiūrovo patirtims ir poreikiams. Kad ir kaip būtų, žiūrovai turi klausytis ir atsižvelgti į įvairovės ir įtraukties aktualijas, kad jų poreikiai būtų įtraukti į kinematografijos pramone.

Galiausiai, reikalinga didesnė įvairovė ir įtrauktis kinematografijoje. Tai padėtų atveriant daugiau galimybių visiems žmonėms ir skatintų daugiau kūrybiškumo ir originalumo. Taigi reikia padėti kinematografinės pramonės struktūroms, kurios skatintų įvairovę ir įtrauktį, ir padėtų sukurti vertingų filmų, atspindinčių įvairias kultūras, patirtis ir žiūrovų poreikius.